Klubo Įstatai

 VšĮ KLUBAS “Sankt-Peterburg“ĮSTATAI

I. BENDROJI DALIS

1. VšĮ KLUBAS “Sankt-Peterburg“ (toliau – Įstaiga) yra Lietuvos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą.
2. Savo veikloje Įstaiga vadovaujasi šiais Įstatais, Lietuvos Konstitucija, Lietuvos civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, kitais Lietuvos įstatymais ir teisės aktais.
3. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako pagal dalininko prievoles, o dalininkas neatsako pagal Įstaigos prievoles.
4. Įstaigos pavadinimas –   VšĮ KLUBAS “Sankt-Peterburg“
5. Teisinė forma – viešoji įstaiga.
6. Buveinė: Valiūkiškių kaimas, Širvintų raj., Lietuvos Respublika.
7. Veiklos laikotarpis neribotas.
8. Finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

II. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS

9. Pagrindiniai Įstaigos veiklos tikslai yra:
9.1 Klubo tikslas – palaikyti kultūrinius ryšius su Sankt-Peterburgo miestu, vystyti klubo veiklą Lietuvoje ir už jos ribų, patenkinti jo narių kultūrinius poreikius, siekti plėtoti ir gilinti ryšius su analogiškomis draugijomis Sankt-Peterburge.
9.2 Padėti Klubo nariams ginant jų teises, ekonominius bei socialinius interesus, atstovauti Klubo narių interesus valstybinėse, savivaldybės ir kitose organizacijose bei institucijose.
9.3 Sudaryti sąlygas Klubo nariams ir kitiems suinteresuotiems susipažinti su Sankt-Peterburgo istoriniu ir kultūriniu palikimu.
9.4 Klubas populiarina Sankt-Peterburgo kultūrą Lietuvoje:
 Sudaro sąlygas Klubo nariams aktyviai dalyvauti Klubo veikloje;
 Steigia fondus konkretiems ilgalaikiams Klubo renginiams bei priemonėms finansuoti;
 Vykdo informacinę, metodinę bei konsultacinę veiklą;
 Planuoja ir organizuoja Klubo susirinkimus ir kitus renginius;
 Savarankiškai rengia ir tvirtina savo veiklos programą.
9.5 Klubas siekdamas savo tikslų bendradarbiauja su panašiais Sankt-Peterburgo ir kitų šalių klubais.
10. Įstaiga perka ar kitaip teisėtai įsigyja, valdo, naudoja ar disponuoja turtu, reikalingu Įstaigos tikslams įgyvendinti; Užsiima kita, įstatymų nedraudžiama, veikla, padedančia Įstaigai siekti užsibrėžtų tikslų
11. Savo tikslams pasiekti Įstaiga verčiasi įstatymų nedraudžiama šių rūšių ūkine komercine veikla:
74.81 Fotografavimo veikla
74.87.20 Mugių, parodų ir suvažiavimų rengėjų veikla
74.87.30 Aukcionų rengėjų veikla
74.87.40 Įvairių gaminių modeliavimas, interjero dekoravimas
74.8 Kita niekur kitur nepriskirta, įvairi verslo veikla
12. Veiklą, kuri yra licencijuojama arba vykdoma Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka, Įstaiga gali vykdyti tik gavusi atitinkamus leidimus ir licencijas.

III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

13. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, šiems Įstatams ir veiklos tikslams.
14. Įstaigai neleidžiama:
14.1. gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta šiuose Įstatuose;
14.2. neatlygintinai perduoti Įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį Įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui (kaip jis apibrėžtas Viešųjų  įstaigų įstatymo 3 str. 3 dalyje), išskyrus Įstaigos likvidavimo atveju;
14.3. skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens (kaip jis apibrėžtas Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje);
14.4. užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

IV. ĮSTAIGOS DALININKAI, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA,
DALININKO TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA

15. Fiziniai ir juridiniai asmenys, steigimo sutartyje ar šiuose Įstatuose numatytomis sąlygomis perdavę Įstaigai įnašą, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių Įstatų nustatyta tvarka, yra Įstaigos dalininkai.
16. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi Įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.
17. Jeigu dalininkas papildomai perduoda Įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai Įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.
18. Dalininkas turi teisę dalyvauti ir balsuoti Įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose; susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti informaciją apie Įstaigos veiklą; gauti likviduojamos Įstaigos turto dalį, kurios vertė negali būti didesnė, nei nurodyta jo įnašų vertę patvirtinančiame dokumente; šių Įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkė yra valstybė ar savivaldybė; dalininkas turi ir kitų įstatymuose nustatytų teisių.
19. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.
20. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju Įstaigos dalininku, pateikia Įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti Įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas Įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma perduoti materialųjį ar nematerialųjį turtą.
21. Įstaigos vadovas, gavęs asmens, pageidaujančio tapti Įstaigos dalininku, prašymą, turi per 30 kalendorinių dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą naujam dalininkui priimti. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, Įstaigos vadovas per 5 darbo dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų.
22. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidaujantis asmuo tampa Įstaigos dalininku, kai perduoda Įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.
23. Apie savo sprendimą perleisti Įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti Įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, taip pat nurodo perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą Įstaigos vadovas per 5 darbo dienas turi informuoti kitus dalininkus.
24. Asmuo, įgijęs dalininko teises, tampa Įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo Įstaigos dokumentuose dienos. Įstaigos vadovas, gavęs Įstaigos dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 darbo dienas turi įregistruoti dalininką Įstaigos dokumentuose. Šio dalininko turimų balsų skaičius, įgyvendinant jo teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime, lygus jam teises perleidusio dalininko turėtam balsų skaičiui.
25. Apie tai, kad yra įregistruotas naujas Įstaigos dalininkas, Įstaigos vadovas per 5 darbo dienas šių Įstatų nustatyta tvarka turi pranešti Įstaigos dalininkams.
 
V. DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA

26. Dalininkų įnašai sudaro dalininkų kapitalą. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas Įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Lietuvos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
27. Dalininkų įnašai Įstaigai perduodami tokia tvarka:
27.1. pinigai įmokami į Įstaigos sąskaitą;
27.2. turtas Įstaigai perduodamas surašant perdavimo-priėmimo aktą.
28. Aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir Įstaigos vadovas. Perduodant turtą, Įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas dalininko lėšomis.

VI. ĮSTAIGOS VALDYMAS

29. Įstaigos organai yra šie:
29.1. Įstaigos vadovas – prezidentas (direktorius);
29.2 Taryba;
30. Įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus.

VII. VISUOTINIS DALININKŲ SUSIRINKIMAS

31. Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip du kartus per metus.
Visuotinis dalininkų susirinkimas:
31.1. keičia Įstaigos Įstatus;
31.2. tvirtina Įstaigos veiklos planus ir veiklos ataskaitas;
31.3. nustato paslaugų, darbų, produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;
31.4. skiria ir atleidžia Įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas;
31.5. sudaro Tarybą;
31.6. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;
31.7. priima sprendimus dėl naujų dalininkų priėmimo;
31.8. nustato, kokia informacija apie Įstaigos veiklą pateikiama visuomenei;
31.9. priima sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
31.10. priima sprendimą dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;
31.11. priima sprendimą pertvarkyti Įstaigą;
31.12. priima sprendimą likviduoti Įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;
31.13. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai sprendimą likviduoti Įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;
31.14. nustato Įstaigos vidaus kontrolės tvarką;
31.15. priima sprendimą dėl Įstaigos audito ir renka audito įmonę;
31.16. priima sprendimą steigti Įstaigos filialus ar atstovybes, tvirtina jų nuostatus, priima sprendimą dėl jų veiklos nutraukimo;
31.17. sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme ir šiuose Įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
32. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma, išskyrus sprendimą dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, sprendimą pertvarkyti  ar likviduoti Įstaigą arba atšaukti jos likvidavimą, šie sprendimai  priimami ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.
33. Visuotiniuose susirinkimuose vienas dalininkas turi vieną balsą.
34. Dalininkas turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį visuotiniame dalininkų susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Dalininko – juridinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas jo vadovo parašu ir antspaudu, jeigu jis antspaudą privalo turėti, o fizinio asmens  įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.
35. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako vadovas. Įstaigos vadovas turi pranešti apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą kiekvienam dalininkui raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki susirinkimo, kartu pateikdamas visus dokumentus svarstomais darbotvarkės klausimais, kurie reikalingi sprendimams priimti, ir sprendimų projektus kiekvienu darbotvarkės klausimu. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo sutinka visi dalininkai.
36. Kasmet, ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, turi vykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą.
37. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių Įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi dalininkas ar Tarybos narys.
38. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami, tačiau protokolas nerašomas, jei sprendimą pasirašo visi dalininkai. Protokolai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateikiami dalininkams. Protokole turi būti nurodyta: visuotinio dalininkų susirinkimo vieta ir laikas, dalininkų skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedama patikslinta, įvertinus susirinkimo metu išdėstytas pastabas, informacija svarstytais klausimais. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti.

VIII. ĮSTAIGOS VADOVAS

39. Įstaigos vadovas – prezidentas (direktorius), yra vienasmenis Įstaigos valdymo organas. Jį skiria ir atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareigybės aprašymą, skatina ir skiria nuobaudas visuotinis dalininkų susirinkimas. Prezidentas (direktorius) pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Darbo sutartį su direktoriumi sudaro ir nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Apie direktoriaus paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo pranešti juridinių asmenų registrui.
40. Direktorius turi būti veiksnus fizinis asmuo. Direktoriumi negali būti skiriamas asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Su direktoriumi gali būt sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp Įstaigos vadovo ir Įstaigos nagrinėjami teisme. Direktorius gali suteikti įgaliojimus toms funkcijoms, kurios jam priskirtos, atlikti.
41. Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais Įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais ir pareigybės  aprašymu.
42. Direktorius organizuoja Įstaigos veiklą ir veikia Įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su Įstaigos darbuotojais. Direktorius atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, programų vykdymą, jų asignavimų naudojimo veiksmingumą ir rezultatyvumą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės Įstaigos veiklai, dalininkų registravimą, informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos info skelbimą, kitus veiksmus, kurie numatyti valdymo organui teisės aktuose bei šiuose Įstatuose.
43. Direktoriaus kompetencijai priskiriama:
43.1. rengti Įstaigos veiklos planus ir veiklos ataskaitas;
43.2. rengti visuotinius dalininkų susirinkimus;
43.3. įgyvendinti visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus;
43.4. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankuose;
43.5. užtikrinti Įstaigos turto veiksmingą panaudojimą ir jo apsaugą;
43.6. užtikrinti  programų vykdymą;
43.7. nustatyti Įstaigos struktūrą, darbuotojų atlyginimus, skirti darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas;
43.8. tvirtinti Įstaigos vidaus darbo taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
43.9. sukurti ir prižiūrėti Įstaigos vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės, sistemą, atsižvelgiant į Lietuvos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas;
43.10. atstovauti Įstaigai teisme, valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.

IX. ĮSTAIGOS TURTAS IR LĖŠOS

44. Valstybės ar savivaldybės, kitų asmenų turtas, perduotas Įstaigai panaudos pagrindais, naudojamas ir valdomas panaudos sutarties nustatyta tvarka.
45. Turtas, perduotas Įstaigai patikėjimo teise, turi būti atskirtas nuo Įstaigos turto. Įstaiga privalo sudaryti ir tvarkyti jai patikėjimo teise perduoto turto apskaitą (balansą), o atsiskaitymams atlikti turi atidaryti atskirą banko sąskaitą.
46. Nuosavybės teise priklausantį turtą Įstaiga gali perleisti, išnuomoti, perduoti pagal panaudos sutartį, įkeisti tik Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.
47. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas Įstaiga naudoja perdavusio asmens nurodytiems (jei perduodamas šias lėšas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Įstaiga tokias lėšas privalo laikyti atskiroje sąskaitoje ir sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai nustatyta teisės aktuose arba lėšas perdavęs asmuo to reikalauja. Įstaiga negali priimti lėšų, jei jas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta šiuose Įstatuose.

X. ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA

48. Įstaigos Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Įstatus, surašomas visas pakeistų Įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
49. Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka.

XI. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

50. Filialas yra struktūrinis Įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį Įstaigos funkcijų. Atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis teisę atstovauti Įstaigos interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus Įstaigos vardu.
51. Sprendimą steigti filialą ar atstovybę priima visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos filialas ir (atstovybė) veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Be kitų, įstatymų ar Įstaigos vadovo nustatytų reikalavimų, nuostatuose turi būti nurodyta filialo ar atstovybės:
51.1. pavadinimas;
51.2. buveinė;
51.3. veiklos tikslai;
51.4. vadovo kompetencija;
51.5. veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
51.6. informaciją apie Įstaigą.
52. Darbo sutartį su filialo ar atstovybės vadovu Įstaigos vardu sudaro ir nutraukia Įstaigos vadovas.
53. Filialas ir atstovybė gali turėti subsąskaitas. Filialo ir atstovybės turtas apskaitomas Įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo ar atstovybės finansinėje atskaitomybėje.
54. Filialo ir atstovybės veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

XII. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS
PATEIKIMO DALININKAMS TVARKA

55. Įstaigos dalininko pareikalavimu Įstaiga per 5 darbo dienas privalo jam pateikti Įstaigos dokumentus ir turimą informaciją apie Įstaigos veiklą.
56. Įstaigos dokumentai ir informacija Įstaigos dalininkui yra pateikiami Įstaigos dalininko buveinėje.

XIII. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA

57. Įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pranešimai apie Įstaigos likvidavimą, reorganizavimą bei kitais Viešųjų įstaigų ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais skelbiami viešai spaudoje (dienraštyje „RESPUBLIKA“) ir/arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai ir/arba registruotuoju laišku. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja  Civilinis kodeksas ir Viešųjų įstaigų įstatymas.
58. Pranešimai apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą, jo sprendimų projektai ir kiti dokumentai, su kuriais turi susipažinti dalininkai, išsiunčiami registruotaisiais laiškais arba įteikiami kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki visuotinio dalininkų susirinkimo. Pranešime apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta: susirinkimo data, laikas, vieta, susirinkimo darbotvarkė.

XIV. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI TVARKA

59. Įstaigos veiklos ataskaita yra vieša, kiekvieno fizinio ar juridinio asmens pareikalavimu Įstaiga turi sudaryti jam sąlygas Įstaigos buveinėje susipažinti su šia ataskaita. Metiniai Įstaigos veiklos planai ir metinės veiklos ataskaitos skelbiamos Įstaigos interneto tinklalapyje. Už informacijos  teisingumą atsako Įstaigos vadovas.

XV. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

60. Reorganizavimas - tai Įstaigos, kaip juridinio asmens, pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizuojamos Įstaigos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigtos naujos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą viešosios įstaigos.
61. Įstaiga gali būti reorganizuojama tokiais būdais:
61.1. jungiant viešąsias įstaigas;
61.2. skaidant viešąsias įstaigas.
62. Įstaigai reorganizuoti rengiamas projektas. Kartu su reorganizuojamu projektu turi būti parengti po reorganizavimo veiksiančių Viešųjų įstaigų įstatų projektai.
63. Reorganizavimo projektą tvirtina reorganizuojamos Įstaigos visuotinis ir po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų visuotiniai dalininkų (steigėjų) susirinkimai. Reorganizavimo projektą tvirtinančių susirinkimų nutarimu gali būti skirti ekspertai projekto ekspertizei. Apie Įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne rečiau kaip kas mėnesį arba kiekvienam kreditoriui pranešama raštu.
64. Įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:
64.1. visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimas, priimtas įstatų nustatyta tvarka;
64.2. teismo sprendimas likviduoti Įstaigą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus.
65. Institucija, nutarusi likviduoti Įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas ir administracija netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius. Likvidatoriui suteikiami įgaliojimai nustatyti Viešųjų įstaigų įstatymu.
66. Likvidatorius turi Įstaigos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai Įstaigai valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teisme ir kitais su juridiniais bei fiziniais asmenimis susijusiais atvejais.
67. Įstaigos likvidatorius:
67.1. praneša juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti Įstaigą ir duomenis apie likvidatorių;
67.2. paskelbia Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją;
67.3. sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios Įstaigos balansą;
67.4. baigia vykdyti viešosios įstaigos prievoles, atsiskaito su viešosios įstaigos kreditoriais;
67.5. pareiškia reikalavimus viešosios įstaigos skolininkams;
67.6. perduoda likusį Įstaigos turtą Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka;
67.7. sudaro Įstaigos likvidavimo aktą;
67.8. perduoda Įstaigos dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
68. Likvidatorius yra atsakingas Įstaigai ir tretiems asmenims už nuostolius, kurie susidarė dėl jo kaltės.
Vilnius, du tūstančiai septintųjų metų liepos mėnesio  5 diena.

Steigėjai:

Skaistis Mikulionis _________________

Mindaugas Gecevičius       ______________

Arvydas Jankauskas       ________________